Mediena, kaip žaliava, turi savybes, kurios taikomos visoms medienos rūšims. Šios savybės gali skirtis tarp skirtingų medienos rūšių, tačiau jos visos yra svarbios svarstant, kurią medienos rūšį pasirinkti jūsų poreikiui. Dauguma savybių priklauso nuo medžio rūšies, stiebo sandaros ir aplinkos, kurioje augo medis.
Žemiau pateikiame 13 pagrindinių medienos savybių, kurios yra svarbiausios renkantis optimaliausią medienos rūšį.
Tankis
Tankis yra medienos masė tūrio vienetui ir matuojama kilogramais kubiniame metre (kg/m³). Tankiausia išdžiovintos medienos rūšis yra Australijos Buloke (Allocasuarina luehmannii) - 1,085 kg/m³, o mažiausias tankis yra Balsa (Ochroma pyramidale) medienos - 150 kg/m³. Paprastai lėtai auganti mediena (pvz nepalankiose gamtinėse sąlygose) turi didesnį tankį nei greitai auganti mediena.
Raštas ir tekstūra
Medienos rašto kryptis nurodo medienos ląstelių struktūros orientaciją. Medienos rašto kryptis gali būti tiesi, skersinė ar spiralinė. Kryptis priklauso nuo medienos pjovimo būdo lentpjūvėse ar ją apdorojant. Medienos rievių tekstūra taip pat priklauso nuo medžio augimo sąlygų - mažiau palankių augimo sąlygų mediena turi retesnį metinių rievių raštą. Skirtinga rašto kryptis pasižymi skirtingomis fizikinėmis savybėmis ir naudojimo paskirtimi.
Kietumas
Kietumas yra matas, kaip atspari mediena fiziniam pažeidimui, įmušimams ar įdaužimams. Jis nustatomas pagal Janka kietumo testą ir matuojamas svaro jėgomis (lbf). Kieta mediena dar vadinama kietmedžiu (pvz. uosis ar ąžuolas). Minkšta mediena yra jautresnė išoriniam fiziniam poveikiui (pvz. pušis, beržas).
Spalva
Medienos spalvos paletė yra labai plati. Gamtoje mediena gali būti randama įvairių spalvų - baltos, rudos, raudononos, oranžinės, purpurinės, žalios, juodos ir netgi mėlynos spalvos.
Kvapas
Specifinis kvapas, būdingas kiekvienai medžio rūšiai. Kvapas yra subjektyvus atributas, tačiau jis gali padėti atpažinti medienos tipą. Bėgant laikui, nupjauta mediena praranda savo kvapus. Kai kurie medžiai, pavyzdžiui, sakinga pušis, turi ryškų aromatą, o kiti, pavyzdžiui, ąžuolas ar ąžuolas, yra beveik bekvapiai. Kai kuri mediena netgi naudojama parfumerijoje (pvz kedras).
Drėgnumas
Drėgnumas yra vandens kiekis medienoje ir matuojamas procentais (%). Medienos drėgnumo lygis gali paveikti medienos stiprumą, šiluminę varžą, matmenų stabilumą. Paprastai, drėgmės kiekis medienoje yra mažinamas ją džiovinant džiovyklose arba laikant lauke (apsaugojus nuo kritulių). Augantis medis - 100% drėgmės, šviežiai nupjautas - ≥35% drėgmės, orasausė - 15-20% drėgmės, kambario sausumo - 8-12% drėgmės, visiškai sausa - 0% drėgmės. Keičiantis metų sezonams, keičiasi ir medienos drėgmė - vasarą drėgnesnė, žiemą - sausesnė. Statybinė mediena paprastai džiovinama mažiau nei medienos gaminiai interjerui.
Stiprumas
Stiprumas apima keletą matavimo matų, tokių kaip gniuždomasis stiprumas (atsparumas suspaudimui), tempimo stiprumas (atsparumas tempimui) ir atsparumas pjovimui. Stiprumas matuojamas paskaliais (Pa) veikiant skirtingoms deformuojančioms jėgoms iš skirtingų medienos sluoksnių pusių. Šis kriterijus svarbiausias architektūroje, projektuojant nešančių medinių konstrukcijų apkrovas.
Elastingumas
Elastingumas (ang. modulus of elasticity - MOE) yra matas, kiek medienos dalis deformuosis dėl įtempimo ir tada grįš į pradinę formą, kai įtempimas bus pašalintas. Jis matuojamas gigapaskaliais (GPa), medienai, kuri išdžiovinta iki 12% drėgmės. Medienos rūšis su didžiausiu elastingumu yra Hickory (Carya ovata) - 14.90 GPa.
Šiluminis plėtimasis
Šiluminis plėtimasis yra matas, kuris nurodo kiek mediena išsiplės (ar susitrauks) temperatūros pokyčių metu. Jis matuojamas linijinio šiluminio plitimo koeficientu (1/°C). Mediena apskritai turi mažą šiluminį plėtimasį lyginant su kitomis medžiagomis, todėl dažnai naudojama šildomoms medinėms grindims gaminti.
Susitraukimo koeficientas
Susitraukimo koeficientas nurodo, kokie matmenų ir tūrio pokyčiai atsiranda medienoje, kai ji praranda drėgmę ar džiūsta. Medienos susitraukimas priklauso nuo medienos rašto krypties - tangentinis susitraukimas (didžiausias), radialinis susitraukimas (vidutinis), ilginis susitraukimas (mažiausias). Susitraukimas paprastai išreiškiamas kaip procentinė dalis nuo visiškai žalios medienos gabaritinių matmenų. Šis parametras paprastai naudojamas medienos džiovinime, medinių namų ir baldų gamyboje.
Pralaidumas
Pralaidumas yra matas, kaip gerai skysčiai ir dujos gali praeiti pro medieną. Jis matuojamas darsy (d) vienetais. Ši medienos savybė svarbi medienos išsaugojimo, džiovinimo srityse. Medienos pralaidumo atributas taip pat naudojamas medinių statinių statyboje, kad įvertinti susikaupiančios drėgmės šalinimo parametrus.
Šiluminis laidumas
Medienos šiluminis laidumas yra savybė, nusakanti šilumos perdavimą per medieną. Medienos šiluminis laidumas yra kelis kartus geresnis nei plieno, betono ar stiklo. Šiluminis laidumas (SI sistemoje) matuojamas vatais į metrinį-Kelviną - W/mK. Didelio tankio ir sausa mediena yra geriau izoliuojanti šilumą nei šlapia ar mažo tankio. Aukščiausią šiluminį laidumą turi Ažuolo mediena - 0.197 W/mK, o mažiausią šiluminio laidumo vertę turi Kanados tuopos mediena, kurios šiluminis laidumas yra 0.090 W/mK.
Ilgaamžiškumas
Ilgaamžiškumas nurodo kaip gerai mediena gali atlaikyti įvairius natūralius gamtos procesus - puvimas, vabzdžių veikla, oro sąlygos, pelėsis. Labai ilgaamžė mediena (pvz. Tikmedis) gali tarnauti virš 25 metų. Trumpaamžė mediena (pvz. bambukas) tarnauja iki 3 metų.
Medienos cheminis (mirkymas, stabilizavimas vakuume) ar fizinis (termo mediena, deginta mediena) apdirbimas iš esmės gali pakeisti medienos savybes. Dalis savybių pagerinamos, tačiau kitos savybės gali nukentėti.
Gamta yra labai įvairi ir tuo mus žavi. Gebėjimas pasirinkti tinkamą medieną rūšį yra subjektyvių ir objektyvių kriterijų visuma. Kad ir ką pasirinksite - medienos grožis ir natūralumas bus puikus sprendimas.
